1Dovydo.
Tavęs šaukiuosi, VIEŠPATIE,
mano Uola, nebūk man kurčias!
Juk jeigu tylėsi, būsiu kaip tie,
kurie žengia į kapą.
2Išgirsk mano maldaujantį balsą,
kai šaukiuosi tavo pagalbos
tiesdamas rankas tavo šventosios buveinės link.
3Nenutempk manęs su nedorėliais,
su pikta darančiais,
su žmonėmis, kurie kaimynus draugiškai sveikina,
o širdyje puoselėja pikta.
4Atmokėk jiems pagal jų darbus,
už jų piktus veiksmus.
Atmokėk jiems už jų rankų darbus,
atiduok jiems, ką jie užsidirbo!
5Kadangi jie nepaiso VIEŠPATIES veiksmų
nei jo rankų darbo,
jis sužlugdys juos ir daugiau nebeatkurs.
6Tebūna pašlovintas VIEŠPATS,
nes jis išgirdo mano pagalbos šauksmą.
7VIEŠPATS mano stiprybė ir mano skydas;
mano širdis juo pasitiki.
Jis man padėjo, ir mano širdis džiūgauja,
giesme aš jam dėkoju.
8VIEŠPATS savo tautos stiprybė,
tvirtovė savo pateptąjį išgelbėti.
9Gelbėk savo tautą ir laimink savo paveldą!
Būk jų Ganytojas ir rūpinkis jais amžinai!
